Seniūnijos

Tauragnai – Vartai į Aukštaitijos nacionalinį parką

Tauragnai – istorijos, kultūros ir gamtos lobiais turtingas miestelis, įsikūręs tarp dviejų ežerų – Tauragno ir Labės. Ši vieta kviečia atrasti ne tik senąją baltų gyvenvietę, bet ir pasinerti į mitų, legendų bei gamtos harmoniją.

Gamta čia – neatsiejama vietos identiteto dalis. Tauragno ežeras, giliausias Lietuvoje, ir aplinkiniai miškai bei kalvos sukuria unikalų kraštovaizdį. Moko ir Mokiuko akmenys, esantys Šeimaties kaime, yra ne tik gamtos paminklai, bet ir kultūriniai objektai, liudijantys apie senąsias vietos tradicijas ir legendas.

Tauragnai – tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur gamtos grožis ir kultūrinis paveldas kviečia atrasti autentišką ir turtingą Lietuvos dvasią.

Lankytini objektai Tauragnuose ir apylinkėse

Tauragno slėnis

Prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero yra įrengtaTauragno slėniopoilsiavietė. Šioje poilsiavietėje turistai turi galimybę ne tik džiaugtis itin turtingu kraštovaizdžiu, bet ir pasiplaukioti po giliausią Lietuvos ežerą laivu. Į poilsiavietę atvykę poilsiautojai ir turistai, automobilius palikę stovėjimo aikštelėje, gali pasivaikščioti nutiestais takais, šlaite įrengtais laiptais su tarpinėmis aikštelėmis. Pakrantėje įrengtos 3 pavėsinės, laužavietės, pastatyti lauko baldai, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, sumontuoti lauko tualetai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra apšviesta šviestuvais. Poilsiavietės teritorijoje yraInkilų medissu pakabintais sunumeruotais inkilais bei lentelė su informacija, kam šie inkilai skirti. Šalia yra įrengti informaciniai-pažintiniai stendai su informacija apie inkiluose gyvenančius paukščius, šikšnosparnius, boružes, kamanes, drugius, miegapeles, voveres, inkilų brėžiniai, apie retuosius mūsų krašto augalus, vabzdžius. 

Taurapilio piliakalnis

Taurapilio piliakalnis – tai didinga praeities užuomina, iškilusi virš Tauragno ežero pakrantės. Šie įspūdingi žemės dariniai mena laikus, kai čia stovėjo stiprūs gynybiniai įtvirtinimai, o vietos gyventojai turėjo pareigą apsaugoti savo kraštą nuo priešų.  Ši vietovė yra laikoma senaisiais Tauragnais – čia kadaise stovėjo gynybinė pilis, kurią iki šių dienų supa legendos apie narsius kunigaikščius ir jų kovas su kryžiuočiais. 

Tauragnų krašto muziejus

Tauragnų krašto muziejus atskleidžia šio Tauragnų krašto istorijos paslaptis, papročius ir pasakoja apie preityje gyvenusių žmonių gyvenimo ypatybes. 1971 m. įkurtame muziejuje susipažinsite su archeologiniais radiniais, senoviniais buities rakandais, tautodailės kūriniais bei unikaliomis Tauragnų krašto istorijomis. 

Gesės vyšnių sodas

2012 m. Tauragnuose, ant Labės ežero šlaito, pradėtas kurti žolininkės, vaistininkės dr. Eugenijos Šimkūnaitės atminimui skirtasGesės vyšnių sodas“. Biologijos mokslų daktarė Eugenija Šimkūnaitė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos liaudies medicinoje ir etnokultūroje. Dar būdama gyva ji prašė jai mirus ant kapo pasodinti vyšnią, tad šis sodas tapo gražia jos atminimo tradicija. Nuo 2014 m. Tauragnų krašto bendruomenė kasmet čia rengia Vyšnių žydėjimo šventę, kuri sutampa su bendruomenės gimtadieniu. 

Etnografiniai kaimai

Kaimas garsėja ne tik autentiška medine architektūra, bet ir kadaise čia filmuotomis legendinio lietuviško filmo „Tadas Blinda“ scenomis. Šioje vietoje pajusite senovės dvasią, patirsite, kaip gyveno Aukštaitijos kaimų gyventojai prieš kelis šimtmečius.

Minčios vandens malūnas

Įsikūręs Minčios kaime, Tauragnų seniūnijoje, Utenos rajone. Malūnas buvo pastatytas 1792 m. ir stovi ant mažo Minčios upelio, kurį žmonės tada pažabojo statydami užtvanką. Malūno jėga nebuvo naudojama vien grūdų malimui. Čia veikė ketverios girnos, vėlykla vilnai velti, buvo pjaunami rąstai ir plokštės, veikusi vario kalykla. Išlikusios autentiškos senosios konstrukcijos – masyvios medinės sienos, veikiantis malūno ratas ir įspūdinga užtvanka su kaskadomis. Malūnas įrašytas į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą kaip kultūros paveldo objektas. Šiandien malūnas veikia kaip poilsio vieta ir kaimo turizmo objektas.

Mokų šeima

Šiame krašte guli ne vienas vertingas riedulys. Tačiau Moko akmuo (aukštis – 2,8 m, ilgis – 3,66 m, plotis – 3,3 m, perimetras – 9,64 m, jame iškalta dabar vos įžiūrima data) ir šalia jo gulintis mažesnis Mokiuko akmuo yra valstybės saugomi kaip gamtos bei kultūros paveldo objektai. Legenda byloja apie kadaise čia gyvenusį vyrą, vardu Mokas, turėjusį žmoną ir sūnų.