Seniūnijos

Dvaro istorija siejama su garsiausiomis Lietuvos didikų giminėmis – Astikais, Radvilomis, Sapiega, Oginskiais. XVIII a. pab. Juozapas Poniatovskis perėmė dvaro valdas, o XIX a. pradžioje Pranciškus Sapiega rekonstravo dvaro vietovę. Iki šių dienųišlikę įspūdingi pastatai pasakoja Užpalių dvaro istoriją. 

Užpalių dvaras – vietinės architektūros dvaro sodyba, turinti klasicizmo bruožų. XVIII a. antroje pusėje priklausė etmonui Mykoliui Oginskiui, o po 1831 m. sukilimo atiteko carinės Rusijos iždui. Šiuo metu yra išlikę keturi dvaro pastatai. Vieną jų, liaudyje vadinamą arklidėmis, įsigijo ūkininkė Viktorija Jovarienė – žinoma Užpalių žirgininkė, pirmoji moteris dalyvavusi respublikinėse Sartų žirgų lenktynėse. „100 abrūsų menė“, viršaičio kabinetas, „Kamara mergelams“, „Bankelis“, senovinė mokyklos klasė – tai tik maža dalelė to, ką išvysite apsilankę buvusiose dvaro arklidėse. 1808 m. iš akmens pastatytos arklidės vis plačiau atveria duris lankytojams, jose vyksta įdomūs renginiai. Užpalių miestelio šviesuolė Viktorija Jovarienė su pas ją užsukančiais žmonėmis mielai dalijasi savo gyvenimo kraičio skrynioje sukauptomis vertybėmis.

Dėl šioje vietoje kadaise buvusio žvyro karjero, todėl vietiniams ši vieta geriau žinoma kaip Šeimyniškių karjeras. Bekasant žvyrą buvo atkasti masyvūs iš molio, žvyro ir smulkių akmenukų susiformavę luitai. Tokios uolos susiformuoja požemiuose vykstant sudėtingiems hidrocheminiams procesams, kurių metu išsikristalizuoja kalcitas. Požeminiams vandenims pasiekus laidų ir poringą žvyro sluoksnį kalcitas išsikristalizavo, tvirtai sulipdė smėlio, žvyro, gargždo nuogulas ir susidarė darinys, vadinamas konglomeratu. Konglomerato uola yra keliskart didesnė už žmogų, tad tai yra puiki vieta įsiamžinti – rezultatas bus toks, kad galėsite pašmaikštauti draugams sakydami, jog lankėtės užsienyje esančiuose kalnuose! 

Šalia konglomerato uolos įrengti laiptukai į Šeimyniškių atodangą. Įveikę juos būsite apdovanoti puikiu vaizdu – matysite uolas iš viršaus, erdvų atodangos kraštovaizdį, galėsite pasivaikščioti. 

1992 m. Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola buvo paskelbta respublikinės reikšmės valstybiniu geologiniu gamtos paminklu. Nuo 2002 m. šis objektas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. 

Lygamiškio kaime trykštantis Krokulės šaltinis garsėja ypatingomis gydomosiomis galiomis. Pasakojama, kad ant šalia esančio akmens piemenėliams pasirodė Kristus. Krokulės šaltinis aprašomas XIX a. vidurio raštuose. Pagal kraštotyrininką A. Namiką, senovėje čia buvo Alkavietė, kurioje augęs galingas ąžuolas. 1903 m. čia buvo pastatyta mūrinė koplytėlė. Krokulė kas sekundę pasipildo 7 litrais vandens, kurio temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą išlieka 7–9 °C. Manoma, kad šaltinio pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „kriokti“.  

Kaip gamtos paveldo objektas valstybės saugomas šaltinis ir akmuo įtraukti į Kultūros vertybių registrą. 

1522 m. minima pirmoji Užpalių bažnyčia, kurios vietoje pastatyta dabartinė istorizmo stiliaus su neogotikos ir neoromanikos elementais, bažnyčia. Šventovė garsėja net 16 registrų vargonais, o greta stovinti mūrinė varpinė liudija apie krašto dvasinį palikimą. 

Gaisrų niokotas miestelis įgijo globėją – ugniagesių saugotoją Šv. Florijoną. Jo skulptūra pirmą kartą pastatyta XIX a. pab. arba po 1912 m. gaisro, 1933 m. atnaujinta, 1991 m. atstatyta ir išlieka svarbiu miestelio simboliu. 

XIX a. pastatyta mūrinė cerkvė – istorinis palikimas, menantis įvairius krašto valdymo laikotarpius. Tai – unikalus religinės architektūros pavyzdys. 

Mistiškas akmuo, esantis netoli piliakalnio, apipintas legendomis. Viena iš jų byloja, kad tai buvo auksinė valtis, kuri dingo, kai jaunuoliai iš godumo nesugebėjo pasidalyti lobio. Pasak senolių, esant pilnačiai, ant akmens šoka laumės…