Raimondos Railės pasakojimas: skandinaviška estetika ir sendaikčių lobynas Utenos senamiestyje

Kaip gimė idėja Utenoje įkurti namų dekoro ir interjero prekių parduotuvę?

Sakyčiau, kad per šiuos metus „HEM interjeras” tapo gyvenimo būdo parduotuve. Šią mintį parsivežiau iš Švedijos – ten gyvenau dvylika metų, sukūriau šeimą – vadinu save meilės emigrante, nes tuomet su vienu lagaminu išvykau pas savo dabartinį vyrą. Tačiau turiu paminėti, kad gimiau ir užaugau Utenoje.

Prieš 7–8 metus mano mama, su kuria šiandien kartu dirbame mūsų parduotuvėje, taip pat buvo išvykusi į Švediją dirbti. Kartą viena klientė jai padovanojo nuostabias fajanso lėkštes. Tada ir kilo mintis: kodėl gi nenusipirkus daugiau tokių gražių indų? Visi žinome didžiąsias interjero parduotuves, tačiau man, kaip mėgstu juokauti, skaniau valgosi iš senovinių lėkščių. Taip pamažu ir užgimė mano meilė sendaikčiams.

Skandinavai išsiskiria nepriekaištingu stiliaus pojūčiu – tiek aprangoje, tiek interjero kūrime. Švedijoje nuolat užsukdavau į sendaikčių parduotuves – pasižvalgyti, pasisemti įkvėpimo, tiesiog pabūti su savo mintimis. Prisimenu, kaip sakiau mamai, kad būtų puiku tokią parduotuvę turėti Utenoje. Tačiau tuomet apie grįžimą į Lietuvą dar visai negalvojome.

Praleidote nemažai laiko Švedijoje. Kokia buvo jūsų tuometinė veikla – ar joje buvo vietos kūrybai?

Valstybinėje įmonėje dirbau vadovaujamą darbą, visiškai nesusijusį su kūryba. Nors vaikystėje ir jaunystėje dainavau, šokau, vaidinau teatre, ilgainiui vis galvodavau: kur gi tas mano kūrybinis potencialas? Bėgant metams, augant kaip asmenybei, vis aiškiau supratau, kad mane traukia kūryba per interjerą – būtent šioje srityje atradau save.

Jūsų parduotuvė veikia Kauno gatvėje – vienoje istoriškai reikšmingiausių Utenos vietų. Kas lėmė pasirinkimą įsikurti būtent šioje vietoje?

Šias patalpas, kuriose dabar esame įsikūrę, nusižiūrėjau jau labai seniai. Tai – Utenos senamiestis, o man visada buvo artima istorija, senovė, dvarai, pilys. Tokia aplinka mane žavi nuo vaikystės. Norėjosi ir Kauno gatvei suteikti daugiau gyvybės. Svajoju, kad čia kurtųsi jaukūs butikai, parduotuvės. Štai visai šalia turime „Vanilinį dangų“ – kepyklėlę, kuri puikiai papildo šios vietos atmosferą. Atvirai pasakysiu, dar prieš atsidarant, net neįsivaizdavau, koks žmonių srautas čia vaikšto ir važiuoja. O erdvė pati iš savęs nuostabi – dideli langai, aukštos lubos, šilta, jauku. Man malonu, kai žmonės užsuka ne tik apsipirkti, bet ir tiesiog pasisemti įkvėpimo, pasižvalgyti, atrasti idėjų – lygiai taip, kaip aš pati kadaise darydavau Švedijoje.

O Švedija mane žavi tuo, kad ten ypač palaikomi vietiniai, maži verslai. Todėl atidarydama parduotuvę sau išsikėliau tikslą – bendradarbiauti su kitais savo krašto smulkiais kūrėjais. Šio principo ir laikausi: noriu, kad vietiniai turėtų erdvę, kur galėtų pristatyti savo kūrybą, o pirkėjai – galimybę rinktis autentiškus būtent savo krašto gaminius.

Jūsų veikla neapsiriboja vien prekyba parduotuvėje. Ką dar siūlote savo klientams?

Dekoruojame šventes, o kadangi mano mama yra floristė, kuriame ir įvairias gėlių kompozicijas. Taip pat organizuojame renginius bei edukacijas, pavyzdžiui, kalėdiniu laikotarpiu kviečiame į vainikų pynimo dirbtuves. Kartais į dirbtuves pasikviečiame ir kitų prekinių ženklų kūrėjus, visai neseniai dirbtuvėse gaminome papuošalus. Nuo atsidarymo esame surengę velykinių kompozicijų kūrimo užsiėmimus, muiliukų gamybos edukaciją, moterų vakarą kovo 8-osios proga.

Mūsų tikslas – kad „HEM interjeras“ taptų bendrystės vieta, traukos centru, kur žmonės užsukę galėtų ne tik apsipirkti, bet ir pasikalbėti, išgerti kavos, pasisemti įkvėpimo ar tiesiog maloniai praleisti laiką.

Ką pasakytumėte žmonėms, svarstantiems pradėti savo verslą Utenoje? Kaip juos padrąsintumėte?

Žinoma, baimių turėjau ir aš. Esu girdėjusi frazę, kuria vadovaujuosi iki šiol: geriau gailėtis to, ką padarei, negu to, ko nepadarei. Jei žmogus dega tuo, ką daro, ir tiki savo idėja, jis visada ras kelią. Suprantu, kad verslui reikia daug investicijų – tiek finansinių, tiek psichologinių. Aš pati savo verslą sugalvojau kurti vienu sunkiausių gyvenimo momentų. Bet būtent tada suvoki: niekas nėra pažadėta, rytojus negarantuotas. Pamenu, parašiau mamai žinutę: „Viskas, darom.“

Kai priimi sprendimą ir eini teisingu keliu, durys kažkaip ima lengviau atsidarinėti. Prieš atidarant parduotuvę buvo daug jaudulio, tačiau draugė pasakė žodžius, kurie mane labai sustiprino: „Tu jau pradėjai – dabar tik pirmyn.“

Žinoma, mūsų veikla neapsiriboja vien Utena, tačiau turiu pasakyti – miestas iš tiesų puikiai tvarkosi. Man čia gera: šalia gyvena mano tėvai, uošviai, kiti artimieji. Smagu kartu švęsti šventes, o kasdienybė patogi – iki darželio vos penkios minutės kelio, aplink daug žalių zonų. Utenos kultūros centre gausu spektaklių, koncertų, parodų, mieste yra žaidimų kambarių vaikams. Kūrybininkams puiki erdvė atsiskleisti – Šiuolaikinio meno ir kūrybos erdvė „RAPOLAS“. Mieste netrūksta jaukių kepyklėlių, sporto veiklų, vietinių prekinių ženklų.

Tikiu, kad palaikydami vietinius kūrėjus ir lankydamiesi vieni pas kitus, kuriame ryšį ir stipriname bendruomeniškumo dvasią. Tai ir padeda tokiems verslams išlikti.

Ar teko pasinaudoti kokia nors pagalba iš šalies, pradedant savo verslą?

Esu bendradarbystės centro „Spiečius“ narė ir matau tame didelę naudą – galiu dalyvauti įvairiose paskaitose, užmegzti naudingų kontaktų. Tai suteikia daug įžvalgų, kurios ypač svarbios, kai esi naujas versle. Daug ko dar nežinai, norisi pasikalbėti, pasitari, o išgirdus patyrusio žmogaus patarimus, viskas tampa aiškiau ir lengviau. Esu labai dėkinga, kad tokia vieta egzistuoja Utenoje – atrodo, norėtųsi, kad apie ją žinotų visi ir galėtų prisijungti.

Ko palinkėtumėte uteniškiams ar į Uteną norintiems atsikraustyti žmonėms?

Utena – strategiškai patogioje vietoje įsikūręs miestas, kuriame turime puikias ugdymo įstaigas, gausų būrelių pasirinkimą vaikams, saugią aplinką ir viską, ko reikia. Čia nuolat vyksta kultūriniai renginiai bei įvairūs užsiėmimai ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems – nuo dailės terapijos ar jogos iki grupinių sporto treniruočių.

Šiame greitai lekiančiame pasaulyje man ypač svarbūs laikas ir ramybė, o Utenoje turiu viską, ko man reikia.

O vietiniams norėčiau palinkėti dažniau išeiti į miestą: išgerti kavos, nueiti į kiną, pasivaikščioti vis gražėjančiomis miesto gatvėmis ir mėgautis gyvenimu čia ir dabar. Atraskime tvarius pirkinius pas vietinius kūrėjus ir dažniau susitelkime į tai, kiek daug jau turime, o ne tik į tai, ko dar norėtume.

Informaciją parengė Utenos rajono savivaldybės viešųjų ryšių atstovai