Miestas žmogui

Sveiki atvykę̨ į vieną iš seniausių Lietuvos miestų – Uteną. Ar žinojote, kad pirmoji gyvenvietė šiose žemėse atsiradusi daugiau kaip prieš tūkstantį metų prieš mūsų erą? Ar ją įkūrė legendinis kunigaikštis Utenis, belieka tik spėlioti. Tačiau iš istorinių šaltinių tikrai žinome, kad 1261 m. karalius Mindaugas, rašydamas laiškus kitiems valdovams, jau tuo metu yra minėjęs Uteną. O kad šio krašto privalumus gyventi žmonės vertino ir dar žilesnėje senovėje, liudija gausybė (net 81!) Utenos rajone stūksančių piliakalnių, kurių yra prie Tauragno, Alaušo, Vidinksto ežerų ir prie kitų Utenos krašto gražiausių vietovių. Utenos miesto pašonėje stūksantis Narkūnų piliakalnis šiandien įvardijamas, kaip seniausias iš visų ištirtų Lietuvos piliakalnių.

Dėl savo išskirtinės lokacijos Utena visada garsėjo kaip amatų ir prekybos miestas, kurio plėtrą paskatino 1599 metais suteikta prekybos privilegija (galėjo ir anksčiau!). XIX a. rimtą postūmį Utenos augimui suteikė nutiestas traktas Peterburgas–Varšuva.

Didelę įtaką Utenos aktyviam ekonominiam charakteriui suteikė ilgą laiką čia klestėjusi žydų bendruomenė, išauginusi ir tokią žymią asmenybę kaip Nobelio taikos premijos laureatas, kardiologas, Utenos krašto garbės pilietis Bernardas Lounas (Boruchas Lacas) (1921-2021 m.).

Nors Utena ne kartą yra nukentėjusi nuo įvairių karų ar gaisrų, mieste įvairiais laikotarpiais nuolat vyko plėtra. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pavykus išsaugoti daugelį mieste veikusių pramonės įmonių, šiandien miesto veidas ir charakteris išlikęs toks pat: amatai, pramonės ir prekybos tradicijos, kurios ir toliau dera su išskirtine Utenos krašto gamta. Ne veltui net ~161 ha Utenos miesto bendrojo naudojimo teritorijos užima miesto parkai ir žaliosios zonos!

Kaip atrodytų gyvenimas mieste be tipinių miesto trūkumų? Maždaug taip, kaip Utenoje. Apsuptas įspūdingos gamtos – miškų, parkų, ežerų, tačiau tuo pačiu turintis šiuolaikiniam miestui būtinąja infrastruktūrą, kompaktiškus ir tvarkingus kvartalus bei puikų, kelias minutes tetrunkantį susisiekimą su bet kuriuo miesto tašku. Gausus renginiais kultūrinis gyvenimas, išpuoselėtos viešosios erdvės, platus įvairių pramogų  pasirinkimas neleidžia nuobodžiauti. O jei kartais pritrūktų ko nors „didmiestiško“, baigus rekonstruoti Vilnius – Utena kelią, sostinę pasiekti bus galima greičiau nei ryte iš vienos jos pusės pervažiuoti  į kitą. Optimalus darželių, mokyklų, gydymo, socialinių ir kitų įstaigų tinklas pasiekiamas ranka, todėl uteniškiai nešvaisto brangaus laiko kamščiuose, jį geriau skiria artimiesiems ir sau. Ne per didelis, bet ir ne per mažas – taip galima būtų apibūdinti Uteną, kurioje kyla nauji daugiabučiai, individualių namų kvartalai, įsigyti naują namą gamtos pašonėje galima pigiau nei didmiestyje 1 kambario butą. Utenoje sėkmingai veikia ne tik didžiausios Baltijos šalyse gamyklos, bet ir nesunkiai randa galimybes smulkusis bei vidutinis verslai. Pigiausia šilumos energija Lietuvoje, nesikandžiojantys mokesčiai, šalia žmogaus esanti savivalda ir kelios dešimtys visuomenei dirbančių, šiuolaikiškų įstaigų bei įmonių užtikrina stabilią ir saugią kiekvieno uteniškio kasdienybę.

Visiems atvykstantiems Utena šiandien siūlo nei daug, nei mažai: šansą būti žmogumi, taupyti savo ir artimųjų laiką, atrasti taip trūkstamą balansą tarp darbo, rūpesčių ir poilsio bei buvimo čia ir dabar.

Ne veltui vis dažniau girdime apie utenizaciją: reiškinį, kai didmiesčiuose gyvenantys žmonės, siekdami pagerinti savo emocinę ir psichologinę būseną, kraustosi į Uteną.

Kiekvienas uteniškis paliudytų, kad mūsų miestas yra apdovanotas įspūdingu, bet iki šiol neišnaudotu tiek turizmo, tiek verslo ir pramonės potencialu. Visgi Utenos, kaip ir bet kurio kito miesto, likimas dar labiau priklausomas ne nuo ją supančių ežerų skaičiaus ar garbingų pramonės tradicijų, o nuo to, kiek Utenos krašto ateitimi tikės patys žmonės. Kalbame tiek apie čia augusius ir gyvenančius uteniškius, tiek apie išskirtinių sąlygų verslui ieškančius investuotojus, tiek apie veiklius, darbščius, kūrybingus Lietuvos žmones, pavargusius nuo didmiesčių ir tesvajojančius apie savaitgalį kurorte. Deja, tam, kad žmogus patikėtų miestu, visų pirma, pats miestas turi patikėti žmogumi. Ne stabdyti jo iniciatyvą, o ją skatinti. Ne laukti, kol verslas pamatys Utenos privalumus, o padėti juos išnaudoti bei žengti pirmą žingsnį. Ne girtis, kad Utena yra laimingiausių žmonių miestas, o įsiklausyti, ko reikia, kad laimės čia būtų dar daugiau. Sukurti girdintį ir žmogumi tikintį miestą bei miesto savivaldą yra didžiausias mūsų iššūkis ir tikslas. Todėl kreipiamės į kiekvieną žmogų, tiek į tuos, kuriems Utena yra gimtasis kraštas, tiek į tuos, kuriems mūsų kraštas yra dar neįminta mįslė. Nedvejok, pasidomėk, ženk pirmą žingsnį. Nori pradėti verslą geresnėmis sąlygomis? Atsigręžk į Uteną. Esi kilęs ar kilusi iš mūsų krašto ir su nostalgija jį prisimeni? Padaryk U-posūkį ir grįžk į gimtinę. Pavargai nuo skubėjimo, kamščių Lietuvos ar užsienio didmiestyje? Atvažiuok į Uteną ir vėl tapk žmogumi. Šiandien esame liudininkai svarbaus reiškinio, kurį mes vadiname utenizacija. Vis daugiau žmonių  šiandien atsikrausto gyventi į Uteną, taip pagerindami savo emocinę ir psichologinę būseną. Ir mes esame pasirengę padaryti viską, kad šita tendencija įgautų pagreitį. Nes Utenai reikia Tavęs. Utena tiki Tavimi ir Tavo ateitimi čia. Suteik šansą, ir Utena padarys viską, kad ir Tu ja patikėtum.