Ežerosofija
Vilniečiai ir kauniečiai mėgsta ginčytis, kuris jų miesto restoranas yra geriausias. O uteniškiai gali valandų valandas diskutuoti, prie kurio Utenos krašto ežero maloniausia leisti laiką. Vienos tiesos čia nėra. Kiekvienas ežeras turi savo fanų bendruomenę. Uteniškių santykiui su ežerais apibūdinti puikiai tinka žodis ežerosofija – kiekvienas turime savitą filosofiją apie geriausius ežerus ir ką prie jų veikti. Vieni iš mūsų neįsivaizduojame gyvenimo be kasdienių maudynių, kiti – be meškerės ar spiningo rankoje. Ne veltui 2024 m. uteniškiai Justas Šidla, Gustas Juozelskis, Gediminas Švilpa, Domas Kelpšas ir treneris Algirdas Zakarka tapo pasaulio spiningavimo iš valties čempionais! Ir nors mėgstame pasiginčyti, visi mes esame panašūs: kiekvieno uteniškio širdis prie ežero ima plakti karščiau.
Rubrikoje ežerosofija dalinamės uteniškių atsiliepimais apie skirtingus mūsų krašto ežerus. Neabejojame, jog šie atsiliepimai bus itin naudingi miesto svečiams.
Ina
Labai patinka pasivaikščioti apie Vyžuonaičio ežerą. Jau nuo ,,Kaukazo“ kalno (taip mano vyras vadina kalną, kuris yra tarp Klebonžemio ir ežero) atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas: žalios ežero pakrantės, sidabru mirguliuojantys vandenys, tolumoje kėpsantis nedidelių namukų kvartalas… Nusileidus žemyn, o ypač karštą vasaros dieną, ežeras pakviečia niurktelti į gaivią vėsą. Einant aplink ežerą, gausu aktyvių zonų, poilsiavimui skirtų vietų, suoliukų pasisėdėjimams bei jaukių medžių suformuotų pavėsiukų, kurie laikinai apsaugo nuo karštų saulės spindulių. Myliu Uteną! Šį ir kitus mūsų ežerus!
Gytautas
Alaušo ežeras – tikras žvejybos rojus ištisus metus! Čia kimba didžiulės lydekos, o vanduo skaidrus, kaip stiklas. Matosi net dugno vingiai – tai daro kiekvieną žvejybos akimirką ypatingą. Seklūs krantai leidžia jaustis saugiai ir atsipalaiduoti su šeima – maudynės vasarą tampa tikru malonumu. Net ir žiemą, kai ežerą padengia ledas, galima drąsiai žvejoti. Ypač malonu tai daryti saulėtą dieną, kai spaudžia šaltukas ir tolumoje išnyra įspūdingas Bikuškio dvaras. Sudeikių kurortinėje pusėje nestinga pramogų ir veiklų kiekvienam šeimos nariui.
Justė
Nors gražiausiu Utenos ežeru daugelis laiko Dauniškio ežerą, bet man, kaip suaugusiai Justei, didelę šypseną ir nostalgiją kelia vis tik Vyžuonaitis. Tai vieta, kur su draugais dar gegužės mėnesį „atidarydavome“ maudymosi sezoną. Tai vieta, be kurios neįsivaizdavome nei vienos savo vasaros… Na, ir žiemos, nes kalnuotoji ežero pusė buvo puikiausiai tinkama rogučių lenktynėms. Prie šio ežero mes užaugome, o matant kaip jis išgražėjo, suprantu, kad kartu su mumis užaugo ir jis…
Mindaugas
Laikas praleistas prie ežerų su šeima buvo ypatingas. Mūsų dienos buvo pilnos žaidimų, plaukiojimo ir juoko. Vakare rinkomės prie laužo, kur dalijomės istorijomis ir mėgavomės kepiniais. Buvo tiesiog puiku matyti, kaip vaikai atranda gamtos grožį ir džiaugiasi paprastais dalykais. Tai buvo tikrai atgaivinanti patirtis mums visiems. Tokie momentai primena, koks svarbus yra laikas, praleistas kartu, ir kaip svarbu kurti bendrus prisiminimus.
Karolis
Kasmet, vos oras sušyla, kraunam daiktus, griebiam vaikus ir lekiam tiesiai prie Alaušo, kuris yra nutolęs vos 10 km. nuo Utenos! Čia kiekviena vasara – lyg mini atostogos. Vos tik atvažiuojam, vaikai šoka į vandenį, o mes su žmona galim pagaliau atsikvėpti ir mėgautis ramybe. Alaušo vanduo visada gaivus, krantai puikiai tinka tiek maudynėms, tiek gausiems šeimos piknikams!
Nepamirškime ir to, kad Utena gali džiaugtis ir didžiuotis ir Vyžuonaičio, ir Dauniškio ežerais – jie pačiame mieste, kurie puikiai tinka tiek trumpiems pasivaikščiojimams ar popietei su vaikais.
Bet Alaušas visada yra mūsų šeimos favoritas. Čia jaukiai susikuriame stovyklavietę, o vakare, kai saulė leidžiasi, stebim, kaip ežero paviršius nusidažo auksu. Alaušas – tikras šeimos lobis, mūsų vasaros namai, kupini poilsio ir gerų emocijų, kurias norėtų patirti kiekvienas miesto svečias!