Saldutiškis: viskas prasidėjo nuo dvaro ir geležinkelio
Saldutiškio istorija neatsiejama nuo garsiųjų dvarininkų Jaloveckių pavardės. XIX a. dvarą įsigijo Antanas Jaloveckis, o jo sūnaus, žymaus visuomenės veikėjo, karo inžinieriaus ir generolo Boleslovo Jaloveckio iniciatyva buvo nutiestas siaurasis geležinkelis Panevėžys–Švenčionėliai, tapęs kertiniu faktoriumi pradedant kurtis Saldutiškio gyvenvietei.
Gyvenvietės augimą ypač skatino miško eksploatacijos įmonė, įsikūrusi dėl patogaus medžiagų transportavimo geležinkeliu. Miestelis išaugo kaip svarbus darbo ir prekybos centras, o jo gyventojai ilgainiui sukūrė gyvą bendruomenę, saugančią tiek gamtos, tiek kultūros paveldą. Šiandien Saldutiškis žavi ramia aplinka, miškų ir ežerų peizažais bei istorinių dvarų ir geležinkelio infrastruktūros liekanomis, primenančiomis miestelio kūrimosi pradžią ir ryšį su pramonės bei transporto raida.
Per Saldutiškio miestelį driekiasi kelias, vedantis tiesiai į vieną gražiausių ir didžiausių Lietuvos saugomų teritorijų – Labanoro girią. Keliautojai, pravažiuodami Saldutiškį, gali lengvai pasiekti parko lankytinas vietas, miškų takus, ežerus ir gamtos stebuklus. Tai patogi pradžios vieta norintiems patyrinėti Labanoro regioninio parko gamtą ir kultūros paveldą.
Miestelio senasis grindinys pasakoja istorijas apie praeities laikus, tuometės visuomenės kasdienybę. Stoties gatvė – tarsi gyva praeities kronika, kviečianti pasivaikščioti akmeniniais takais, vedančiais link buvusios geležinkelio stoties. 2006 m. čia pastatytas stogastulpis, skirtas 1941 m. tremtiniams atminti, o 1928 m. – paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Čia neabejotinai praeitis pasitinka dabartį.
Tai puiki vieta praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais. 4,5 ha ploto teritorijoje galėsite pamatyti daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, juos paglostyti ir pamaitinti. Triušiukų slėnyje pasigrožėsite tauriaisiais elniais, danieliais, lamomis, kengūromis, kupranugariu, alpakomis, Afrikietiškomis karvytėmis, arkliukais, asiliukais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, nimfomis, povais, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais. Prisėdę pailsėti pavėsinėje galėsite užsisakyti kavos ar arbatos, užkandžių.
Pakaso ežero pakrantėje stovinti Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – ne tik krašto architektūros perlas, bet ir svarbi istorijos dalis. Tarpukariu pastatyta medinė, dvibokštė bažnyčia su neogotikos elementais pasakoja apie parapijos atsiradimo sudėtingas aplinkybes. Unikalios bažnyčios šventoriuje amžiams ilsisi kunigas Juozas Breiva – Lietuvos valstybingumo stiprintojas, o šalia bažnyčios – Šv. Jono Krikštytojo skulptūra.
Saldutiškio dvaras žinomas jau nuo XVIII a. pabaigos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis priklausė karo inžinieriui Boleslovui Jaloveckiui, kuris pastatė klasicistinio stiliaus dvaro rūmus su ūkio pastatais, užveisė didelį parką, sodą ir gėlynus, keletą miško kvartalų užsodino maumedžiais. Saldutiškio dvaro pastatų kompleksą sudaro dvaro rūmai, svirno liekanos, ledainė, tvarto ir arklidės liekanos. Greta Saldutiškio miestelio kapinių išliko ir yra tvarkomos Jaloveckių šeimos kapinaitės.