Seniūnijos

Leliūnai – molio ir kūrybos kraštas

Leliūnai kviečia atrasti išskirtinius kultūros ir įspūdingus gamtos paveldo lobius. Šis Aukštaitijos miestelis šiandien garsėja ne tik vaizdingomis apylinkėmis, bet ir išskirtine kultūrine dvasia. Čia stūkso šimtmečius skaičiuojanti Šv. Juozapo bažnyčia, akį džiugina tradiciniai koplytstulpiai bei kryžiai, o ramūs ežerai ir miškai kviečia atsikvėpti nuo kasdienio šurmulio. Leliūnų pasididžiavimas – Vytauto Valiušio keramikos muziejus, vienintelis toks Lietuvoje, kuriame akylai saugomas ir gyvai pristatomas tradicinės keramikos paveldas.

Leliūnai – tai vieta, kur praeities šviesa susitinka su dabartyje gyvuojančia kūryba, atverdama ypatingą kultūros ir gamtos dermę.

Lankytini objektai Leliūnuose ir apylinkėse

Vytauto Valiušio keramikos muziejus

Unikalaus puodžių parko glėbyje esantis Vytauto Valiušio keramikos muziejus ir meno centras yra vienintelis tokio dydžio muziejus Lietuvoje ir šimto geriausių bei įdomiausių Europos keramikos muziejų sąraše. Įkurtas 2000 metais trečios kartos keramiko ir Lietuvos puodžių karaliumi tituluojamo Vytauto Valiušio muziejus stebina savo dydžiu – 600 m2 erdvėse puikuojasi apie 5000 eksponatų. Čia pat yra 60 vietų konferencijų salė. Meno centras lankytojus kviečia dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, o virš jo įrengta kūrybinė rezidencija suteikia galimybę ilgiau užsibūti meno ir gamtos apsuptyje. Krosnyse galima išdegti savo kūrinius iš molio.

Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia

Puošni bažnyčia, pastatyta 1905 m., išsiskiria savo architektūra ir garsiais vargonais, tituluojamais vienais geriausių senųjų instrumentų Lietuvoje. 1913 m. į šią bažnyčią atgabenti Karaliaučiuje pagaminti pneumatinių vargonų registrai tapo tikra vertybe, pritraukiančia tiek muzikos, tiek istorijos entuziastus. 

Giedriaus Mazūro skulptūrų parkas Antalgėje

Giedrius Mazūras – keramikas, skulptorius, dailės mokytojas. Antalgėje, prosenelių sodybos teritorijoje, prieš keletą metų pradėjo kurti skulptūrų parką. Teritoriją puošia ne tik žymių žmonių, bet ir monumentalios metalo skulptūros, parke įrengtas pažintinis atradimų labirintas vaikams, vaikų žaidimo aikštelė, meno dirbtuvės, tad norintys gali lipdyti žiesti, įsigyti įvairių keramikos darbų.

Ekskursijos ekologiniame Kinderio limuzinų ūkyje

Čia galima susipažinti su gurmanų prancūzų išvestos veislės istorija, jų išskirtinėmis savybėmis, prisiliesti prie jų fiziškai, pavaišinti, nusifotografuoti , įsigyti sausai brandintos jautienos kepsnių (ir ne tik) tiesiai iš ūkio. Ekskursijos metu pasidalinsime, kaip auginame galvijus darnoje su gamta, kaip įsikūrėme Leliūnuose, apie malonumą brėkštant arba saulei leidžiantis stebėti besiganančius limuzinus.

Narkūnų piliakalnis

Šis piliakalnis, garsėjantis turtinga senovine istorija, yra svarbus kultūrinis paminklas, liudijantis apie Lietuvos praeitį. Šioje vietoje kadaise stovėjusi Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, o šiandien piliakalnis žavi savo ramybe ir pasakojimais. Čia mėgausitės gamtos ir istorijos slėpiniais. 

Pakalnių piliakalnis

Alaušo vakarinėje pusėje esanti Alinauka garsėja kaip žymaus Lietuvos vizionieriaus, geografo, keliautojo ir visuomenės veikėjo prof. Kazio Pakšto gimtinė. Profesoriaus gimtąją sodybą Alinaukoje žymi paminklinis akmuo.

Sveikatingumo takas plačiojo geležinkelio pylimu

Sveikatingumo takas „Narkūnų piliakalnis – Jasonys – Tirmūnai“ – tai naujai įrengtas apie 6 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutas Utenos rajone, vedantis buvusiu geležinkelio pylimu. Takas jungia tris svarbius taškus – Narkūnų piliakalnį, Jasonių kaimą bei Tirmūnus – ir kviečia lankytojus ne tik pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, bet ir susipažinti su vietos istorija bei gamtos paveldu.

Maršrutas įrengtas buvusio siaurojo geležinkelio trasoje – atnaujintas senasis pylimas, pašalinti medžiai, išlyginta danga, todėl takas tapo patogus naudoti ištisus metus. Keliaujantieji čia ras įrengtas poilsio stoteles su suoliukais, šiukšliadėžėmis, bei kelis informacinius stendus, kuriuose pateikta žemėlapio informacija, lankytinų vietų aprašymai ir istoriniai faktai.

Ąžuolijos gamtos takas

Ąžuolijos miškas yra Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje. Pagal medynų sudėtį, kurioje vyrauja ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos, tai – Vidurio Europos plačialapių miškų šiaurinio pozonio miškas. Bendras Ąžuolijos miško plotas 305 ha. Tai vienas iš trijų didesnių Utenos rajono ąžuolynų, užimantis 15% bendro visų miškų ploto. Šio ąžuolyno dalis 2001 metų Utenos rajono tarybos sprendimu paskelbta Ąžuolijos botaniniu zoologiniu savivaldybės draustiniu, kuris užima 68,2 ha šio miško ploto. Šiame draustinyje įrengtas Ąžuolijos draustinio mokomasis gamtos takas. Gamtos tako ilgis ~ 1,6 km, linijinis, o ne žiedinis, tad pasiekus jo pabaigą reikės grįžti atgal tuo pačiu maršrutu.

Ženklas-rodyklė partizanui A. Kraujeliui atminti

Monumentalus skulptoriaus V. Urbanavičiaus kūrinys, pastatytas 2014 m., skelbia apie paskutiniojo Aukštaitijos partizano atminimą. Šis paminklas primena apie mūsų tautos kovą už laisvę. Leliūnai ir jų apylinkės kviečia atrasti ne tik praeitį, bet ir šiandieninį grožį. Kiekvienas lankytinas objektas čia pasakoja savo istoriją, kviečiantį sustoti, pasimėgauti ir susipažinti su šio krašto unikalumu.