Utenos rajono kaimai: gamtos, istorijos ir kultūros lobiai
Utenos rajonas – tai tikras Lietuvos gamtos ir istorijos perlas. Čia ežerai, vingiuojantys upeliai ir galingi miškai kuria nepaprastą peizažą, o kiekvienas kaimas alsuoja praeitimi. Šio krašto gyvenvietėse susilieja autentiška aukštaitiško gyvenimo būdo dvasia, istorijos ženklai ir kultūros paveldas – nuo senųjų dvarų ir piliakalnių iki medinių bažnyčių ir koplytstulpių. Kiekviena gyvenvietė kviečia pasinerti į savo unikalų pasaulį, kur gamta ir žmogaus kūryba kuria harmoniją, o istorijos šnabždesiai prikelia praeitį.
Utenos rajono kaimai – tai kelionė per laiką ir erdvę, kur kiekvienas vingiuojantis takas, tylios pievos ir ramūs ežerai pasakoja savo istorijas, o senieji dvarai, piliakalniai ir medinės bažnyčios liudija praeities didybę ir kaimiškosios kultūros lobius.
Edukatorė – tautodailininkė, meno kūrėja, sertifikuota tradicinių amatų meistrė, „Aukso vainiko“ ir dviejų LR Kultūros ministerijos premijų laureatė, mokomųjų knygų autorė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė organizuoja edukacinius užsiėmimus.
Odetos galerijoje eksponuojama įspūdinga margučių kolekcija. Bene skaitlingiausia jos dalis – lietuvių meistrų tradicinėmis technikomis sukurti margučiai: skutinėti ir išrašyti karštu vašku. Čia rasite tradicinių margučių iš įvairių šalių, taip pat autorinių kūrinių, brangių porcelianinių ir kitokių suvenyrinių kiaušinių. Galerijoje eksponuojamos knygos ir žurnalai apie margučius iš viso pasaulio. Rasite kiaušinių iš įvairių medžiagų: molio, gintaro, metalo, stiklo, medžio, vaško ir t.t.
Galerijos savininkė papasakos įdomiausių dalykų apie šiuos mažus, bet ypatingus paprotinio meno kūrinius.
Piliakalnis įrengtas atskiroje, šiaurės – pietų kryptimi pailgoje kalvoje. Piliakalnio aikštelė ovali, 25×10 m dydžio. Šlaitai statūs, 12–18 m aukščio. Šiaurės rytų šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra 5 m pločio terasa, 2 m žemiau yra antra 6 m pločio terasa. Piliakalnis, kaip kultūros vertybė, saugomas valstybės.
Kapinėse palaidota Kryželių dvaro ponia E. Krzycka (1827–1860), partizanas B. Gorskas (1913–1945), pastatytas kryžius su žymiausio Utenos apylinkių meistro, dievdirbio Antano Deveikio (1819–1929) išdrožtomis Nukryžiuotojo ir Marijos skulptūromis. Kryžiui suteiktas kultūros vertybės statusas.
1960–1965 m. partizanų globėjų Antano ir Onos Pinkevičių sodyboje įrengtame bunkeryje gyveno paskutiniu Aukštaitijos partizanu tituluojamas Antanas Kraujelis–Siaubūnas (g. 1928 m.). 1965 m. per KGB surengtą karinę operaciją partizanas žuvo. 2014 m. prie magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena įrengtas Antano Kraujelio atminimo įamžinimo ženklas–rodyklė. Tai monumentalus skulptoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vlado Urbanavičiaus kūrinys. Ženklas–rodyklė nukreipia į žinomo lietuvių partizano paskutinę slapstymosi ir žūties vietą. Sodyba, kurioje žuvo partizanas Antanas Kraujelis, įtraukta į Kultūros vertybių registrą, joje pastatytas paminklas.
Poeto atminimo įamžinimui 2016 m. jo gimtuosiuose Nemeikščiuose atidengtas stogastulpis, kurį sukūrė tautodailininkas Algirdas Kamliauskas. Vieta – Saulėtekio g., Nemeikščiai, Utenos sen., Utenos r.
Bažnyčia pastatyta 1937–1940 m. (projekto autorius – inžinierius Pranas Indriūnas). Bažnyčia medinė, bazilikinio tipo, su bokštu, vidus 3 navų.